ant kranto

Skonio reikalas arba “Tryse valtyje, neskaitant vištos, arba jachtoje - be vištos“

Žiūriu, kas receptais vis dalinasi, kas keptuvių prekinius ženklus lygina, kas prekybos centrų asortimento ir kainų santykį tyrinėja prieš lietų, tai, pagalvojau, kuo aš prastesnis? Negi negaliu naujos rubrikos pradėti? Kambuzas - tai jūreiviškai virtuvė, tai ir receptus gal reiktų pradėti rinkti kokius laivėms tinkamus?
Collapse )
retro

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą

Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras - disputas... ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo - apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip - tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes - o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.
Collapse )
signalai

Plevėsuoja vėliavukės, arba Kaip pranešti laivams vėliavomis apie poreikį grįžti į bazę

Naudodamasi Jūsų kadaise duotais paaiškinimais, aš paruošiau įvairiaspalvio šilko signalinių vėliavėlių komplektą ir nedidelį žodynėlį, kuriame sudėjau visas, mano manymu, reikalingas frazes, tiksliai sunumeruotas pagal vėliavėles. Įdedu jį į šį laišką. Aš pasilieku savąjį vėliavėlių komplektą, o Jūs sau turite pasidaryti pats.

Jei pasitaikytų galimybė, mes bent turėtume malonų pokalbį; Jūs ant griuvėsių bokšto stogo viršaus, o aš rytiniame savo miegamojo lange!
- iš panelės K. Plauden laiško Barnstebliui.

(Džeimsas Fenimoras Kuperis: “Locmanas“. Vilnius, “Vaga“ - 1980m., 54psl.)
Collapse )
navigacija

1:60 taisyklė, arba Kaip pataikyti tiesiai pro šalį

Šios taisyklės, kuri vadinama 1:60, kažkodėl niekas per navigacijos pamokas neakcentuoja. Arba iš viso nemini, kaip, matomai, nesvarbios, arba aš tą pamoką prašaudžiau baklanus pro langą. Ir egzamine ši taisyklė niekam nepapuolė.

Ir iš viso, ją sutikti galima daugiau tik aviatorių tarpe, kurie skaičiuoja jos pagrindu “nupūtimus“ nuo kurso. O ir kai yra GPS, tai daugeliui, matyt, ši iš viso tapo nebeaktuali, nes visus nunešimus į šoną gali patikslinti dabartinių elektronikos prietaisų pagalba ir grįžti į norimą kursą.

O ši taisyklė taip vadinasi, nes tie skaičiai reiškia, kad Collapse )
rykliai

Brizas ten ir šen, arba Kregždutės, kregždutės...

-Mama, o iš kur žinoti, ar lis, ar saulė švies? - klausia kregždžiukas mamos.
-O tu pažiūrėk į žmones apačioje: jei jie į mus pažiūrėję bambėdami traukia skėčius, tai ir mums ženklas, kad į lizdus metas grįžti, nes lis...


Brizas - tai toks dukart per parą pastovią kryptį keičiantis vėjas: dieną pučia į krantą, o naktį - į jūrą. Jo veikimo mechanizmas aiškinamas paprastai: dieną saulutė prišildo paviršių, kuomet žemė įkaista greičiau, todėl oras nuo jos kyla aukštyn, o jo vietą užima šaltesnis oras, atslinkęs iš jūros. Naktį gi jūra atšąla lėčiau už žemę, todėl ji “garuoja“, o šaltas oras dabar nuo žemės jau slenka į jūrą. Šis slinkimas ir yra vėjas, vadinamas brizu - dieniniu arba naktiniu.

Aiškinimas aiškinimu, bet jį nesunku prisiminti, bent jau man, kuomet žinau, kuomet kuris vėjas į kurią pusę pučia. Nes kitąkart bandai logiškai palyginimais sumąstyti, kad, antai, akmuo gerai laiko šilumą, todėl gal ir pakrantė ilgiau vėsta, o va užvirinto vandens puodelis gana greitai nugaruoja - ir tiek žinių. Tada pradedi dvejoti, tai į kur tas vėjas kuomet pučia???
Collapse )
signalai

Burbulas vėjyje

Iki šiol laivai dieną kelią tam tikrus signalus - naktį gi yra navigacinės šviesos, kurios rodo ir laivo tipą ar dydį, arba ką jis tuo metu atlieka: “kabo“ ant inkaro, žvejoja minas ar žuvis, o gal iš viso yra paliktas be priežiūros ar pan. Dieną gi iškeliamos tam tikros figūros, kurios vadinamos sferiniais vardais, nors iš tikro jas sudaro ne 3D, o 2D geometrinės sudvejintosios, sujungiamos viena su kita kryžmai ir esančios viena kitos atžvilgiu stačiuose kampuose su bendra ašimi: trikampis virsta “kūgiu“, stačiakampis - “cilindru“, skritulys - “sfera“ arba “rutuliu“ (burbulu).

Tai apie pastarąjį radau įdomią istorinę informaciją.
Collapse )